Anot meteorologų, per šalčius ypač pavojingas vėjas.
Žvarbumo mes nejuntame, jei pučia silpnesnis nei 1,5 m/s vėjas. Taip pat vėjo poveikį gali susilpninti saulė, šildanti atviras mūsų kūno vietas. Vėjo žvarbumą labiausiai jaučia veidas ir neapsaugotos rankos. Taigi šviečiant saulei, jei nėra vėjo, juntama tokia pati temperatūra, kokią rodo termometras ar net pora laipsnių šiltesnė nei esama. Pavyzdžiui, jei lauke yra 15 laipsnių šalčio ir pučia 15-20 m/s vėjas, jaučiama 29-30 laipsnių šalčio temperatūra, taigi pavojus sveikatai iš karto didėja. Tokiomis dienomis būtina kuo labiau uždengti visas atviras kūno vietas ir pasirūpinti ne tik šiltais, bet ir neperpučiamais rūbais. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min. Todėl bet kuriuo atveju gryname ore labai svarbu judėti. Per šalčius didžiausias pavojus kyla galūnėms, ausims, nosiai ir veidui. Svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, ne per burną, nes nosyje yra daug mažų kraujagyslių ir oras pro jas praeina kaip pro radiatorių, todėl mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus. (skaityti toliau…)
Pagal teisės aktus gripo sezonu laikomas laikotarpis nuo 40 – osios kalendorinės metų savaitės (2011-10-03) iki 20 –osios kitų metų kalendorinės savaitės (2012-05-20).
Situacija rajone, apskrityje, Lietuvoje
4 – osios 2012 metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kaišiadorių r. yra būdingas įprastam gripo sezonui ir siekė 38 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę (1 lentelė). Naujausi duomenys buvo net 2.7 karto mažesni už praėjusių metų sergamumo rodiklius minėtą savaitę (102.7 atv./ 10 000 gyv.). Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. (skaityti toliau…)
Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių, onkologinės ligos pagal mirčių skaičių užima antrą vietą, po širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimais patvirtinta, jog vėžiniams susirgimams įtakos turi genetika, aplinka ir gyvensena. Norint išvengti onkologinių ligų reikia suprasti kaip jos vystosi. (skaityti toliau…)
Mokyklos vaidina svarbų vaidmenį vaiko ugdymo procese, todėl svarbu, kad mokytojai būtų informuoti apie vaiko sveikatos būklę. Sveikatą profilaktiškai turi tikrintis visi vaikai nuo 6 iki 18 metų.
2011 m. mokinių sveikatos patikros vykdymo rezultatai, nors ir nežymiai sumažėjo palyginus su 2010 m., tačiau vis dar išliko aukšti: sveikatą pasitikrino beveik visi rajono mokyklų mokiniai (96,2 proc.). Kaip ir anksčiau, taip ir 2011-aisiais, vaikams daugiausia diagnozuota regos bei skeleto – raumenų sist. sutrikimų. Ypač daug šių sveikatos sutrikimų diagnozuota vyriausiems, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems vaikams: kas trečias mokinys buvo su sutrikusia rega, o kas ketvirtas – su skeleto-raumenų sist. sutrikimais. 2008-2011 m. pradinio ugdymo gr. besimokančių vaikų skaičius su sutrikusia rega net patrigubėjo, o 2011 m. kas ketvirtas vaikas buvo su šiuo sveikatos sutrikimu. (skaityti toliau…)
Kaišiadoriečių sveikatos statistikoje galime išskirti kelis sveikatos sutrikimus, dėl kurių jau eilę metų mažai kinta sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Tai sergamumas kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligomis, gyventojų patirtos traumos ir apsinuodijimai. (skaityti toliau…)
Mūsų gyvenimas nuolat tobulėja dėl darosi vis daugiau automatizuotas iš vienos pusė patogesnis tačiau tuo pat metu ir triukšmingesnis. Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. (skaityti toliau…)
Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro iniciatyva buvo išleistos rekomenduojami mitybos planai įvairaus amžiaus žmonėms
(skaityti toliau…)
Vis dažniau stengiamasi atkreipti suaugusių ir vaikų dėmesį į sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos problemas bei sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo(si) svarbą vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje. Būtent gyvensena yra didžiausias veiksnys nulemiantis sveikatą. Šiuose amžiaus tarpsniuose susiformavusios nuostatos gali tapti ateities gyvenimo pagrindu. Tiek auklėjimas šeimoje, tiek švietimo ir ugdymo veikla vykdoma, kryptingai diegiant vaikui sveiko gyvenimo nuostatas. Vis dėl to ar žinome kaip gyvena Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai? Kokie jų gyvensenos, mitybos ypatumai paauglystės laikotarpiu? 2010 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutu, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centru vykdė apklausas, kurių metu buvo bandoma išsiaiškinti mokinių mitybos įpročius, gyvensenos aspektus, vaikų vykimo į mokyklą ir grižimo iš jos saugą. Šios apklausos buvo vykdomos ir visos šalies mastu. Tyrimų medžiaga, išvados – tai rodiklis kur daugiau turėtų padirbėti pedagogai ir visuomenės sveikatos specialistai, aspektai, į kuriuos turėtų atkreipti ir tėvai, auklėdami savo vaikus. (skaityti toliau…)
Sveikatą lemia ne likimas ar atsitiktinumas – ją stipriname arba griauname mes patys. Kol esame sveiki, dažnai pamirštame, kad mūsų kūnas nėra amžinas. Nors gamta mus apdovanojo kūnu, kuris gali pats save taisyti, gydyti ir puikiai mums tarnauti virš 100 metų, tačiau privalome juo deramai rūpintis. (skaityti toliau…)
Lapkričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus. (skaityti toliau…)
Anot meteorologų, per šalčius ypač pavojingas vėjas.