Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

REKOMENDACIJOS KAIP NESUŠALTI!

Inga — Tue, 31 Jan 2012 12:06:06 +0000

Anot meteorologų, per šalčius ypač pavojingas vėjas.
Žvarbumo mes nejuntame, jei pučia silpnesnis nei 1,5 m/s vėjas. Taip pat vėjo poveikį gali susilpninti saulė, šildanti atviras mūsų kūno vietas. Vėjo žvarbumą labiausiai jaučia veidas ir neapsaugotos rankos. Taigi šviečiant saulei, jei nėra vėjo, juntama tokia pati temperatūra, kokią rodo termometras ar net pora laipsnių šiltesnė nei esama. Pavyzdžiui, jei lauke yra 15 laipsnių šalčio ir pučia 15-20 m/s vėjas, jaučiama 29-30 laipsnių šalčio temperatūra, taigi pavojus sveikatai iš karto didėja. Tokiomis dienomis būtina kuo labiau uždengti visas atviras kūno vietas ir pasirūpinti ne tik šiltais, bet ir neperpučiamais rūbais. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min. Todėl bet kuriuo atveju gryname ore labai svarbu judėti. Per šalčius didžiausias pavojus kyla galūnėms, ausims, nosiai ir veidui. Svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, ne per burną, nes nosyje yra daug mažų kraujagyslių ir oras pro jas praeina kaip pro radiatorių, todėl mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus. Pagrindinė bėda – per maži arba ploni batai, nedėvima vilnonė kojinė. Jei koja suspausta, jau vien nuo suspaudimo pablogėja kraujotaka, todėl pavojus nušalti labai didelis. Jei batų padas nėra pakankamai storas, būtina įsidėti įklotą. Rankos mažiau šąla kumštinėse pirštinėse. Nosies slėpti po šalikais nepatartina. Taip apsunkinamas kvėpavimas, o apšarmojusi medžiaga prie veido sudrėksta, taigi nelabai ir šildo, nebent būtų tikrai stiprus vėjas. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju, kurio sudėtyje yra vandens) kremu.
Šaltu oru patartina sočiai pavalgyti. Reikėtų nepamiršti, kad žiema – netinkamas metas dietoms. Šildytis alkoholiu nepatartina. Išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra atbukę, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.
Šąlančios kojos iš pradžių pradeda šalti, vėliau – skaudėti. Kai jos tampa nejautrios, tai signalas, kad jau nušalo. Šąlanti oda iš pradžių pabąla, vėliau pamėlynuoja ir pradeda skaudėti.
Jei oda ar galūnės nušąla…
Jų negalima šildyti drastiškai, pavyzdžiui, kišti po karštu vandeniu. Iš pradžių būtina tiesiog pabūti šiltoje patalpoje ir pradėti šildyti šaltu vandeniu palaipsniui jį šildant. Reikėtų nepamiršti, kad nušalusių ausų ir nosies trinti negalima – atšyla, pabuvus šiltoje patalpoje.
Ypač akylai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus, kurie patys nejunta, kad jų veidas ar rankos byloja apie pirmuosius nušalimo požymius. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Tai susiję su medžiagų apytakos, kraujagyslių pokyčiais jų organizme. Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs.
Taigi nebūtina per šalčius stypsoti namuose – tiesiog prieš išeinant būtina teisingai apsirengti.

Parengė: vaikų ir jaunimo sveikatos specialistė A. Petraškienė

Sergamumas gripu ir ŪVKTI IV-ąją metų savaitę Kaišiadorių r. sav., Kauno apskr. ir visoje Lietuvoje

Inga — Tue, 31 Jan 2012 07:13:22 +0000

Pagal teisės aktus gripo sezonu laikomas laikotarpis nuo 40 – osios kalendorinės metų savaitės (2011-10-03) iki 20 –osios kitų metų kalendorinės savaitės (2012-05-20).
Situacija rajone, apskrityje, Lietuvoje
4 – osios 2012 metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kaišiadorių r. yra būdingas įprastam gripo sezonui ir siekė 38 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę (1 lentelė). Naujausi duomenys buvo net 2.7 karto mažesni už praėjusių metų sergamumo rodiklius minėtą savaitę (102.7 atv./ 10 000 gyv.). Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis.
Didžiausias rodiklis registruotas Kauno mieste – siekia 61,1 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausias rodiklis Birštono savivaldybėje – 19,6 proc. Daugiausiai serga vaikai – net 72 proc.
Per savaitę registruoti pavieniai gripo atvejai Kauno ir Kėdainių rajonuose. Kauno mieste registruota 18 gripo atvejų. Gripas sudaro 0,7 proc. visų atvejų. Vaikai sudaro 50 proc. iš visų sirgusiųjų gripu.
Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo Birštono savivaldybėje, kitose Kauno apskrities teritorijose – padidėjo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje ketvirtąją metų savaitę šoktelėjo sergamumas gripu ir ŪVKTI. Susirgo 47,89 iš 10000 gyventojų. Trečiąją metų savaitę šis rodiklis siekė 42,53 iš 10000. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4 savaitę registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 3-iosios metų savaitės duomenimis registruotas didesnis sergamumas gripu visose šalies administracinėse teritorijose.

Sudaryta remiantis Kauno visuomenės sveikatos centro ir ULAC duomenimis.

Detalesnę informaciją rasite skyrelyje “Statistika”

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epideminio lygio žemėlapis: http://www.ulac.lt/index.php?pl=129

Tarptautinės sergančiųjų vėžiu dienos proga rūpinkimės savo ir artimųjų sveikata

Inga — Mon, 30 Jan 2012 09:21:27 +0000

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių, onkologinės ligos pagal mirčių skaičių užima antrą vietą, po širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimais patvirtinta, jog vėžiniams susirgimams įtakos turi genetika, aplinka ir gyvensena. Norint išvengti onkologinių ligų reikia suprasti kaip jos vystosi. Mūsų kūnai yra sudaryti iš ląstelių, kurios dalinasi ir atlieka veiksmus, kurie reikalingi mūsų organizmui. Mutavusios ląstelės – sudaro auglį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad onkologinių ligų vystymuisi įtakos turi žalingi įpročiai, nesveika gyvensena, užteršta aplinka, nervinė įtampa ir paveldimumas. Tikimybę sirgti onkologinėmis ligomis galėtume sumažinti jeigu nerūkytume, saikingai vartotume alkoholinius gėrimus, būtume pakankamai fiziškai aktyvūs, sveikai maitintumėmės ir vengtume nervinės įtampos. Tačiau ir to gali neužtekti, nes yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso (t.y genetika), todėl būtina profilaktiškai tikrintis savo sveikatą. Kasmet 3,2 mln. Europos gyventojų yra diagnozuojamas vėžys. Preliminariais Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais Lietuvoje įvairių lokalizacijų vėžiu sirgo 5,7 iš 1000 gyventojų. Kaišiadorių rajone tais pačiais metais onkologinėmis ligomis sirgo 6,3 iš 1000 žmonių. Stebint sergamumo rodiklius pastebima, kad nuo 2006 metų daugiausiai naujų onkologinių ligų atvejų diagnozuota 2010 metais – 20,1 iš 1000 susirgusių. Vyrams, Kaišiadorių rajone, dažniausiai diagnozuojami priešinės liaukos navikai. Per 2006 – 2010 metų laikotarpį vyrų, kuriems buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, padaugėjo beveik dvigubai (nuo 4,48 iki 8,54 iš 1000 gyv.). Moterims dažniausiai diagnozuojamas krūties vėžys. Kaišiadoryse 2010 metais buvo registruoti 5,22/1000 mot. nauji krūties vėžio atvejai. Abiejų tipų vėžių daugiausiai buvo diagnozuota vyresnio amžiaus žmonėms (65 m. ir vyresniems). Onkologijos instituto vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, jaunesnio amžiaus (15-29 metų) moterims dažniausiai pasitaikanti onkologinė liga – gimdos kaklelio vėžys. Kaišiadoryse, sergančių gimdos kaklelio vėžiu kasmet registruojama vis daugiau, o 2010 metais nustatyta 1,79/1000 moterų.

Nuo 2004 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti vėžio profilaktinės programos, kuriomis siekiama sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis ir diagnozuoti ligas kuo ankščiau. Net 80 proc. moterų susirgusių gimdos kaklelio vėžiu galėtų pasveikti jeigu liga būtų pastebėta laiku ir kuo ankščiau būtų pradėta gydyti. Vykdant šią profilaktinę programą, kiekviena 25-60 metų moteris, kartą per 3 metus, turėtų pasitikrinti pas gydytoją dėl gimdos kaklelio vėžio. Moterims yra skirta ir kita „Krūties piktybinių navikų prevencinė programa. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio“. Ši programa yra skirta 50–69 metų moterims, o programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Siekiant kaip įmanoma anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį vyrams yra skirta „Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa”, kurios metu kraujyje nustatomas prostatos specifinis antigenas (PSA). Pastebėjus nukrypimus nuo normos yra atliekami išsamesni tyrimai. Šios programos priemonės yra kompensuojamos kas dvejus metus.

Paskutinė patvirtinta onkologinių ligų prevencijos programa yra nukreipta prieš storosios žarnos vėžį. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa startavo 2009 metais ir yra skirta visiems 50–75 metų žmonėms. Programos priemonės taikomos vieną kartą kas dvejus metus. Visos minėtos profilaktinės programos, tikslinėms žmonių grupėms, yra kompensuojamos iš teritorinių ligonių kasų ir papildomai mokėti už jas nereikia. Tad kviečiame neužmiršti savęs ir pasirūpinti sava sveikata, pasinaudojant minėtomis profilaktinėmis programomis prisirašytuose pirminiuose sveikatos priežiūros centruose.

Norint atkreipti dėmesį į šią problemą, vasario 3 dieną yra minima tarptautinė sergančių vėžiu diena. Vasario mėnesio 5 d. Kaišiadorių raj. esančiose bažnyčiose bus aukojamos šventosios mišios už visus sergančius, mirusius nuo vėžinių susirgimų, bei už jų artimuosius. Visus kviečiame susikaupti bendrai maldai.

Kaišiadorių rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas

Arvydas Raskilas

Nacionalinio konkurso “Blaivi klasė” naujienos

Inga — Thu, 26 Jan 2012 14:55:34 +0000

Jau antrus metus iš eilės aštuntų klasių mokiniai kviečiami dalyvauti nacionaliniame konkurse „Blaivi klasė“. Pirmus metus rengtame naujo formato konkurse jau dalyvavo daugiau kaip 3,5 tūkst. aštuntokų iš 150 Lietuvos mokyklų, iš jų – mūsų 106 aštuntokai iš šešių rajono mokyklų, kurie noriai propagavo blaivios klasės idėją.
Pagrindinis konkurso tikslas: siekti pagerinti mokinių, jų tėvų, specialistų ir visos bendruomenės žinias apie legalių ir nelegalių narkotinių medžiagų poveikį sveikatai, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, skatinant nepradėti vartoti, o vartojančius nutraukti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.Blaivi klasė – tokia klasė, kurioje mokosi sveiki, pozityviai mąstantys, nuo bet kokių kvaišalų nepriklausomi mokiniai. Blaivus mokinys – tai nei tabako, nei alkoholio, nei kitų psichoaktyviųjų medžiagų nevartojantis jaunuolis, kuris supranta narkotinių medžiagų keliamus pavojus, tausoja savo sveikatą, skatina taip elgtis kitus bendraamžius ir nepasiduoda jam primetamiems stereotipams.
Kai pernai lapkričio mėnesį buvo išplatintas kvietimas vėl dalyvauti šiame konkurse, labai greitai atsiliepė mūsų rajono aštuntokai. Šiemet mūsų jau daugiau – 124 mokiniai iš septynių mokyklų. Teisybės dėlei, reikėtų patikslinti: šešios mūsų rajono aštuntos klasės ir prie mūsų prisijungė Širvintų rajono Musninkų A.Petrulio gimnazijos 8b klasė.
Sausio 25 dieną Kaišiadorių verslo ir technologijų mokyklos sporto salėje susirinko visos užsiregistravusios komandos pirmam rimtam išbandymui – teko pristatyti savo nuveiktus darbus rūkymo prevencijos srityje. Reikia pripažinti, susirinko labai stiprūs varžovai. Vertinimo komisijos nariai ilgai diskutavo dėl vertinimo.
Po trumpos pertraukėlės mokiniai išbandė jėgas estafetėse. Kūno kultūros mokytojas Stasys Lakavičius, Kaišiadorių r. sav. visuomenės sveikatos biuro direktorė V. Ražanienė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Inga Petrauskienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Arvydas Raskilas akylai stebėjo ir sąžiningai vertino kiekvieną estafetę. Keturios estafetės viena už kitą linksmesnės, reikalaujančios susiklausymo, komandos pajautimo.
Nuotaiką praskaidrino, renginio gale gauta, konkurso atributika: ženkleliai, lipdukai, klasės kalendorius.
Liko visai nedaug: du žingsneliai – prevencinės veiklos pristatymas ir žinių – kūrybiškumo varžybos. Po pirmojo etapo, susumavus dviejų rungčių taškus, rezultatus rasite čia

Mokinių sergamumas skeleto – raumenų sistemos sutrikimais mažėjo, tačiau rega išliko viena pagrindinių vaikų sveikatos problemų…

Inga — Wed, 25 Jan 2012 13:48:47 +0000

Mokyklos vaidina svarbų vaidmenį vaiko ugdymo procese, todėl svarbu, kad mokytojai būtų informuoti apie vaiko sveikatos būklę. Sveikatą profilaktiškai turi tikrintis visi vaikai nuo 6 iki 18 metų.
2011 m. mokinių sveikatos patikros vykdymo rezultatai, nors ir nežymiai sumažėjo palyginus su 2010 m., tačiau vis dar išliko aukšti: sveikatą pasitikrino beveik visi rajono mokyklų mokiniai (96,2 proc.). Kaip ir anksčiau, taip ir 2011-aisiais, vaikams daugiausia diagnozuota regos bei skeleto – raumenų sist. sutrikimų. Ypač daug šių sveikatos sutrikimų diagnozuota vyriausiems, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems vaikams: kas trečias mokinys buvo su sutrikusia rega, o kas ketvirtas – su skeleto-raumenų sist. sutrikimais. 2008-2011 m. pradinio ugdymo gr. besimokančių vaikų skaičius su sutrikusia rega net patrigubėjo, o 2011 m. kas ketvirtas vaikas buvo su šiuo sveikatos sutrikimu.
2007-2011 m. užfiksuotas žymus teigiamas pokytis mokinių sveikatos sutrikimų statistikoje: beveik dvigubai sumažėjo skeleto – raumenų sist. sutrikimų. Tačiau remiantis naujausiais duomenimis, šių sutrikimų su amžiumi vis dar daugėjo.
Apžvelgiant mokinių kitus sveikatos sutrikimų rodiklius, skirtingai nei anksčiau, 2011 m. ketvirtadaliui visų mokinių diagnozuota nervų sist. sutrikimų. Tai didžiausias rodiklis nuo 2006 m.. Dvigubai sumažėjo endokrininės sist. sutrikimų diagnozuojamų mokyklinio amžiaus vaikams.
Siekdami išsaugoti mokinių sveikatą, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

*Tėveliams tiek mokytojams, dar kartą atkreipti dėmesį į šias mokinių sveikatos problemas, kontroliuojant vaiko laikyseną sėdint, kuprinės nešimo būdą ir jos turinį. Skatinti mokinius atlikti akių mankštą darant pertraukėles mokymosi proceso metu: mokykloje, namuose, ruošiant namų darbus, ar ilgai dirbant kompiuteriu. Kontroliuoti ir riboti darbo prie kompiuterio laiką mokyklose (pertraukų, pamokų metu), namuose. Įspėti vaikus apie sėdėjimą optimaliu atstumu nuo lentos pagal savo regos aštrumą.

*Mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams rekomenduojame į metinius planus įtraukti daugiau veiklos priemonių susijusių su vaikų sveikatos problemomis, iškilusiomis toje konkrečioje mokykloje. Teikti prioritetą regos ir skeleto-raumenų sist. sutrikimų prevencinės veiklos vykdymui mokyklose.

*Mokiniams rekomenduojame toliau tikrintis savo sveikatą, užsiimti fiziškai aktyviu laisvalaikiu, riboti ir kontroliuoti darbo prie kompiuterio laiką, laikytis dienos rėžimo, nes jis turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui.

Detalesnę informaciją rasite sk. “statistika”.

Parengė: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė I. Petrauskienė.

Kviečiame į Strėvos žygį

Inga — Tue, 24 Jan 2012 06:58:13 +0000

Žygis vyks Vasario 4 – 5 dienomis Po Kaišiadorių rajoną ir skirtas paminėti 1348 metais vykusiam Strėvos mūšiui.

Žygio programa

Vasario 4 diena.

10:00 Renkamės Žiežmarių miestelio centrinėje aikštėje (prie Laisvės paminklo)

10:00-18:00 Žygiuojam pro Žiežmarių dvaro sodybos liekanas, senąsias kapines. Keliaudami Strėvos upės vingiais žemyn upe aplankysime Medinius Strėvininkus. Strėvininkų mišką, Limšiaus upelio slėnį, Bundiškių vienkiemius.

18:00-20:00 Įsikūrimas vakarojimui ir nakvynei Bundiškėse dailininkės Albinos Žiupsnytės sodyboje.

19:00-23:00 Kuriame ugnį. Vakarojam

Vasario 5 diena

8:00 Susitvarkome ir paliekame tvarkingą nakvynės vietą.

10:00-16:00 Žygiuojam pro Pavuolio kaimelį – Bijautonių piliakalnį – Leliušus – Zauliškes – Salomiškes – Tadaravą – Maisiejūnų piliakalnį – Lašinių piliakalnį.

Kuriam ugnį Žuvusiems per Strėvos mūšį atminti. Žygio pabaiga.

Dėl išsamesnės informacijos ir norintys kartu žygiuoti prašome registruotis tel.: 8 687 74020 arba

e.paštu: g.vaivilavicius@kaunomarios.lt

vietų skaičius ribotas

Žygio partneriai: Kaišiadorių r. sav. Visuomenės sveikatos biuras

Kaišiadorių r. sav. gyventojų sveikatos rodikliai nesikeitė ir 2010-aisiais metais…

Inga — Wed, 18 Jan 2012 07:27:22 +0000

Kaišiadoriečių sveikatos statistikoje galime išskirti kelis sveikatos sutrikimus, dėl kurių jau eilę metų mažai kinta sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Tai sergamumas kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligomis, gyventojų patirtos traumos ir apsinuodijimai. 2010 m. bendrasis gyventojų sergamumas kraujotakos sist. ligomis (hipertenzinės, išeminės širdies, miokardo infarktai ir kt.) buvo vienas didžiausių nuo 2006-ųjų (373 atv. 1000-čiui gyv.). Minėtomis ligomis sirgo 214,14 iš 1000 Kaišiadorių r. sav. gyventojų. Daugiausia sirgo 65 m. ir vyresni gyventojai (636,35 iš 1000 gyv.). 2010 m. sergančiųjų kraujotakos sist. ligomis su amžiumi daugėjo. Tuo tarpu nuo 2005-ųjų mirčių statistikoje šios ligos buvo viena pagrindinių gyventojų mirčių priežasčių. 2010 m. 1000-čiui Kaišiadorių r. sav. gyventojų teko 9,3 mirčių atvejų.
Kita liga nusitaikiusi į gyventojų sveikatą – vėžys – tai dar vienas sergamumo ir mirčių rodiklių šaltinis statistikoje. 2010 m. statistikoje užregistruota daugiausia bendrojo sergamumo atvejų piktybinių navikų lokalizacijomis (19,79 atv./1000 gyv.) nuo 2006-ųjų, o analizuojant naujus atvejus, kasmet vidutiniškai diagnozuota 5,81 sergamumo vėžiu atvejų 1000-čiui gyv. Daugiausia 2010 m. naujai užregistruota krūties (1,51 atv./1000 mot.), priešinės liaukos (1,29 atv./1000 vyr.) ir odos susirgimo atvejų (1,29 atv./1000 gyv.). 2006-2010 m. Vyrų sergamumo priešinės liaukos piktybiniais navikais atvejų nors ir sumažėjo (nuo 2,23 iki 1,29 atv./1000 gyv.), tačiau sergančiųjų minėta liga vyrų skaičius padvigubėjo (nuo 4,48 iki 8,54 vyrams iš 1000 vyr.). Gąsdinantis faktas yra tai, jog naujai diagnozuojamų vėžio atvejų (įvairiose lokalizacijose) pamažu daugėja, o mirčių nuo šios ligos nemažėja. 2010 m. nuo piktybinių navikų ligų buvo užregistruotos 2,7 mirtys 1000-čiui gyv. Panaši situacija vyravo ir apskrityje, šalyje.

Kaišiadorių r. sav. visuomenės sveikatos biuras primena, jog asmens sveikatos priežiūros centruose gyventojams vykdomos prevencinės prieš lėtines neinfekcines ligas (širdies kraujagyslių, prostatos, gimdos kaklelio, krūties ir kt.) programos, kurių metu jūs galite nemokamai pasitikrinti sveikatą*

Kaišiadoriečių patiriamos traumos, apsinuodijimai, tai dar viena sveikatos problema. Šie duomenys buvo vis dar žymiai didesni už šalies (1,6 karto) ir apskrities (1,7 karto) rodiklius. 2010 m. kaišiadoriečių patirtų traumų, apsinuodijimų skaičius (1000 gyv.) nežymiai padidėjo (135,5 atvejai 1000 gyv.). 2006-2010 m. daugiausia Kaišiadorių r. sav. gyventojų patyrė traumų ir apsinuojimų nei kitose, kaimyninėse savivaldybėse. Daugiausia jų diagnozuota vaikams iki 17 m. (124,63 asm./1000 gyv.), pagal lytį – vyrams (136,65 asm./1000 gyv.). Beje statistikoje 2006-2010 m. mirčių atvejų dėl išorinių priežasčių mažėjo (sumažėjo 1,3 karto, atitinkamai nuo 219,7 atv. iki 169 atv. 100000 gyv.), tačiau pastarieji vis dar buvo 1,4 karto didesni už apskrities ir šalies gyventojų mirtingumą.
Analizuojant kitus gyventojų sveikatos sutrikimus, išaiškėjo dar viena gyventojų sveikatos problema – tai sergamumas tuberkulioze. Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2010 m. duomenimis, Kaišiadorių r. sav. gyventojų sergamumas tuberkulioze buvo vienas didžiausių Kauno apskrityje (63,01 atv./100000 gyv.). Sergamumo duomenys buvo nežymiai didesni už šalies duomenis.
Ar kaišiadoriečių sveikatos sutrikimų ir mirčių statistika yra išimtis? Ne. Pagrindinė mirties ir sergamumo priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia ir visoje šalyje. Pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2010 m. jos sudarė 85,3 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje.

*(daugiau apie tai skaitykite www.kaisiadorysvsb.lt, skyrelis Statistika – Prevencinių prieš lėtines neinfekcines ligas programų vykdymas Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2010 m. ataskaita).

Detali informacija apie gyventojų sveikatos būklę rasite www.kaisiadorysvsb.lt, sk. „Statistika“
Parengė: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė I. Petrauskienė

Kašiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2011-2013 metų strategija

Inga — Mon, 16 Jan 2012 15:03:03 +0000

Tarybos sprendimas

Visuomenės sveikatos priežiūros strategija 2011-2013

Kaišiadorių rajone ištirtas triukšmo lygis

Inga — Tue, 03 Jan 2012 08:19:23 +0000

Mūsų gyvenimas nuolat tobulėja dėl darosi vis daugiau automatizuotas iš vienos pusė patogesnis tačiau tuo pat metu ir triukšmingesnis. Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Jo įtakoje 10-25 % sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klauso ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir ischeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.

Kaišiadorių rajone, nuo 2009 metų tarybos sprendimu, yra vykdoma triukšmo prevencijos programa, kurios tikslas: numatyti kompleksines aplinkos triukšmo prevencijos priemones Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kurios sumažintų aplinkos triukšmą ir jo poveikį žmogaus sveikatai. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, triukšmui jautriose rajono vietose 2011 liepos 26 dieną buvo atlikti ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio matavimai. Matavimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus specialistai. Pasirinktose vietose triukšmas buvo matuotas 3 kartus: dienos metu (6:00 – 18:00), vakaro metu (18:00 – 22:00) ir nakties metu (22:00 – 6:00).

Plačiau apie garso slėgio tyrimus ir rezultatus skaitykite priede Triukšmas Kaišiadoryse

Apibendrinus gautus rezultatus padarytos išvados:

1. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausia triukšmo problema yra Kaišiadoryse ir Žiežmariuose Žaslių gatvėse , kur neatitikimai nustatyti dviejų matavimų metu (dienos ir vakaro matavimo metu). Abejose taškuose triukšmo šaltinis yra intensyvus kelių transporto srautas.

2. Leistino maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygiai nakties metu Kaišiadorių rajone neviršijo leistinų normų.

3. Maksimalus triukšmas lygis buvo viršytas 20 proc. visų matavimų. Ekvivalentinio triukšmo lygis buvo viršytas 16,6 proc. visų matavimų.

4. Didžiausias triukšmo šaltinis – intensyvus kelių transporto srautas.

Triukšmo mažinimo priemonė, mažinanti kelių transporto keliamą triukšmą - želdinių juostos. Vieno metro pločio želdinių juosta mažina triukšmą vidutiniškai 0,4-0,5 DbA/m ir sulaiko iki 80 proc. ore esančių dulkių.

Spręsti su triukšmu susijusias problemas yra sudėtinga, todėl mažinti jį turime visi ir pradėti nuo savęs, o tai padaryti padėtų tylos dieta.

1. „Tylos“ pusryčiai – geriausia ryto pradžia. Neskubėkite tik atsibudę iš karto įjungti visų informavimo šaltinių (TV, radijas ir pan.), kurie dažniausiais tampa ir triukšmo šaltiniais.

2. Atkreipkite dėmesį į savo keliamą ar šalia esantį triukšmą, gerbkite savo, savo šeimos, šalia gyvenančių žmonių teisę į ramybę ir tylą. Tai ne tik tolerancijos, bet ir sveikatos stiprinimo gestas.

3. Klausydamiesi mėgiamos laidos ar muzikos, pritildykite radijo imtuvo ar ausinukų garsą dviem lygiais, o televizoriaus garsą vienu lygiu. Pabandykite ir būsite maloniai nustebinti tuo, kaip pasaulis įgaus naujų garsų ir spalvų!

4. Važiuodami automobiliu piktinatės erzinančiu supančio pasaulio netobulumu? Nenaudokite be reikalo automobilio garso signalo! Saugoti savo ir kitų nervų sistemas nuo neigiamo triukšmo poveikio – ypač stiprių asmenybių bruožas.

5. Norite apsisaugoti nuo triukšmo keliamų problemų laisvalaikio metu? Venkite triukšmingų sporto varžybų, restoranų, roko koncertų ir naktinių klubų. Norėdami atsipalaiduoti, geriau skirkite laiką „tyliajam“ poilsiui – pasivaikščiokite, aplankykite biblioteką, parodą ir kt.

6. Lankydamasis restorane, sporto klube, diskotekoje, kine, jaučiate diskomfortą dėl nepakeliamo garso? Atminkite – visada turite teisę kreiptis į administraciją su prašymu pritildyti garsą. Jei kreipimosi metu Jūsų balso stiprumas neviršys normalaus pokalbio tono, yra šansų, kad jus išgirs.

7. Naudokite bet kokias klausos apsaugos priemones būdami triukšmingoje aplinkoje (žolę pjaunant, atliekant statybos bei remonto darbus ir pan.).

8. Valgymo metu pabandykite išjungti televizorių ir pabendraukite ar tiesiog pamąstykite ramioje aplinkoje. Tikra palaima, ar ne?

9. Reguliariai rūpinkitės savo klausą pasitikrinkite ją.

10. Inicijuokite triukšmą mažinančius sprendimus, siekite, kad būtų priimami efektyvūs teisės aktai, susiję su triukšmo mažinimu.

11. Turite nuolat triukšmaujantį šeimos narį, kaimyną, bendradarbį? O gal Jūsų mylimas šuo mėgsta savo jausmus reikšti lojimu? Nenusiminkite, tinkama forma pateikta ši „Tylos dieta“, draugiškas patarimas ar mandagumo pamokėlė – puikus įspėjimas apie triukšmo keliamus pavojus sveikatai.

12. Bet kurioje situacijoje nepamirškime humoro jausmo ir kovokime su triukšmu tyliai!

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas

Arvydas Raskilas

Kiek sveria mokinio kuprinė? Kuprinių svėrimo akcija Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose

Inga — Tue, 20 Dec 2011 06:37:13 +0000

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kasmet stebi ir analizuoja mokinių sveikatos sutrikimus. Remiantis rutinine statistika, nustatyta – dažniausiai fiksuojamų sveikatos sutrikimų, – tai skeleto raumenų sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozė, kifozė). Viena iš priežasčių vaikų laikysenos defektams formuotis – netaisyklingas kuprinės pasirinkimas, per sunkus jos svoris. Norėdami atkreipti ne tik tėvelių, bet ir pačių mokinių dėmesį į kuprinės tipą ir jos svorį, Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su visais biurais visoje šalyje organizavo kuprinių svėrimo akciją. Tikslas: išsiaiškinti mokyklinės kuprinės svorį ir jos sąsają su kūno svoriu. Kaišiadorių rajono mokyklose ši akcija organizuojama jau trečią kartą. Šiais metais, kuprinių svorį galėjo pasitikrinti visi bendrojo lavinimo mokyklų trečios, šeštos ir devintos klasės mokiniai. Šis amžius buvo pasirinktas tam, kad išsiaiškintume kuprinės ir kūno svorio santykį skirtingose amžiaus grupėse.

Viso akcijoje dalyvavo 595 mokiniai, pusę jų sudarė vyriausieji – 9 klasės (52,4 proc.), 28,9 proc. buvo šeštos ir vos 18,7 proc. buvo trečios klasės mokiniai. Lyties atžvilgiu, akcijoje dalyvavo panašus skaičius mergaičių ir berniukų. Vidutinis mokinių kuprinės svoris siekė 3,9 kg. Rezultatai parodė, jog didžiosios daugumos – 71,8 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svėrė ne daugiau 10 proc. jų kūno svorio. Maksimalus, leidžiamas mokinio kūno svorio ir jo nešulio santykis turėtų būti ne daugiau 15 proc. kūno svorio. Akcijos metu 10-15 proc. kūno svorio kuprines turėjo kas ketvirtas mokinys (24,9 proc.). Vos 3,2 proc. kuprinių buvo per sunkios, viršijo normą (daugiau nei 15 proc. kūno svorio). Beje svarbu atkreipti dėmesį, kad tokias kuprines (daugiau 15 proc. kūno svorio) turėjo jauniausieji akcijos dalyviai – trečios klasės mokiniai (11,7 proc.) ir vos 3,5 proc. šeštos klasės vaikų.

Visuomenės sveikatos specialistai akcijos metu atkreipė dėmesį ne tik į mokinio kuprinės svorį, bet ir kuprinės tipą. Tiek tėveliams, tiek mokiniams svarbu žinoti, kad mokyklinė kuprinė – speciali kuprinė, nešama pasikabinus per pečius ant nugaros ir skirta naudojamiems mokykloje ugdymo reikmenims susidėti. Norėdami išsaugoti savo pačių ir vaikų taisyklingą laikyseną, kuprinė turėtų atitikti HN 21:2003 „Mokyklinės prekės“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 94–4261), kurioje pateikti reikalavimai taisyklingai mokyklinei kuprinei. Vis dėl to didžioji dauguma (84,2 proc.) kuprinių buvo su dviem diržais. Tačiau pastebėta, kad tarp vyresnio amžiaus mokinių buvo populiaru dėvėti rankines. Jas akcijos metu vietoj kuprinės daugiausia turėjo – devintos (12,8 proc.) ir šeštos (3,5 proc.) klasės mokiniai, vos 1,8 proc. jas dėvėjo net ir jauniausieji – trečiokai. Įspėjame, jog būtent toks mokyklinis nešulys turi įtakos netaisyklingai laikysenai formuotis!

Apibendrinant akcijos rezultatus, džiugu, kad vis dėl to vyravo “sveikas” kuprinių svoris. Tiek su amžiumi, didėjant mokymosi krūviui kuprinės svoris nedidėjo, išskyrus tai, jog vietoj taisyklingos mokyklinės kuprinės vyresni akcijoje dalyvavę mokiniai mokyklinius reikmenis nešiojosi rankinėse. Tokių mokinių procentas su amžiumi pamažu augo.

Tiek mokiniams, tiek jų tėveliams primename, kad:

*Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g.
*Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno masės.
*Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. mokinio kūno masės.
*Rinkitės mokyklinę kuprinę, turinčią du reguliuojamo ilgio plačius paminkštintus diržus.
*Visada užsidėkite diržus ant abiejų pečių.
*Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.
*Sunkiausius daiktus dėkite į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.
*Tvarkingai sudėkite daiktus, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.
*Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir susidėkite tik tai dienai reikalingus daiktus.
*Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai akcijos dalyviams dovanojo po atšvaitą, o greitu metu išdalins skirtukus, kuriuose bus akcentuojama kaip taisyklingai nešti kuprinę, kad išsaugotume taisyklingą laikyseną. Siekdami priminti apie taisyklingą kurpinės nešimą ir kontroliuoti mokinių kurpinių svorį, tokio tipo akcijos numatomos vykdyti kasmet.

Parengė: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė I. Petrauskienė