Naujiena

Kai artimas šeimos narys suserga lėtine liga ar patiria staigų sveikatos pablogėjimą, gyvenimas pasikeičia iš pagrindų. Didžiosios Britanijos sociologas Michaelas Bury šią patirtį apibūdina terminu – biografinis lūžis (angl. „biographical disruption“). Netikėta liga suardo  įprastą gyvenimo eigą, pakeičia kasdienę rutiną, pakoreguoja ateities planus ir neretai priverčia iš naujo permąstyti savo vaidmenį bei tapatybę. Tačiau šis lūžis neapsiriboja vien sergančiuoju. Liga paliečia visą šeimą, keisdama jos narių vaidmenis, tarpusavio santykius ir kasdienį gyvenimą. 

Šiandien tokia patirtis tampa ne pavienių šeimų istorija, o visos Europos iššūkiu. Pasaulio sveikatos organizacijos 2022 metų duomenimis, didžiąją dalį ilgalaikės priežiūros Europoje užtikrina neapmokami artimiuosius slaugantys asmenys. Apskaičiuota, kad jų teikiamos priežiūros ekonominė vertė prilygsta maždaug 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai rodo, kad ilgalaikės priežiūros sistema didele dalimi remiasi šeimos narių darbu, o be jų indėlio sveikatos ir socialinės priežiūros sistemos susidurtų su gerokai didesne finansine našta.

Demografinės prognozės rodo, kad ši realybė ateityje tik didės. Europos visuomenė sparčiai sensta, ilgėja gyvenimo trukmė, o gimstamumas mažėja. Tai reiškia, kad tikimybė tam tikru gyvenimo etapu rūpintis sergančiu ar negalią turinčiu artimuoju tampa vis didesnė. Tarptautiniai duomenys prognozuoja, kad nuo 2000 iki 2050 metų šeimose atliekamos slaugos mastas Europoje padidės beveik 50 proc.. Didžiausias ilgalaikės priežiūros poreikio augimas numatomas dėl neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, bei kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, kurie ilgainiui mažina žmogaus savarankiškumą.

Nepaisant didžiulių iššūkių, dauguma artimuosius slaugančių žmonių nuo šios atsakomybės nesitraukia. Juos išlaiko meilė artimajam, pareigos jausmas, tarpusavio ryšys, moraliniai įsipareigojimai ar noras užtikrinti kuo geresnę sergančiojo gyvenimo kokybę. Kai kuriems slauga tampa prasminga patirtimi, leidžiančia išreikšti rūpestį ir artumą. Vis dėlto kartu pasireiškia ir dviprasmiški jausmai - nuo dėkingumo ir prasmės pojūčio iki nuovargio, kaltės, pykčio ar bejėgiškumo. Tačiau net ir stipriausia motyvacija nepanaikina ilgalaikės slaugos keliamo fizinio ir emocinio krūvio. 

Mokslininkų bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria artimuosius slaugančių asmenų patiriamai slaugos naštai. Ji apima ne tik fizinį nuovargį ar padidėjusį įsipareigojimų krūvį, bet ir ilgalaikę emocinę ir psichologinę įtampą. Nuolatinė atsakomybė, nerimas dėl artimojo sveikatos būklės, sutrikęs miegas, sumažėjusios galimybės skirti laiko sau ir vis siaurėjantis socialinis gyvenimas ilgainiui gali lemti lėtinį stresą, emocinį išsekimą ir prastėjančią psichologinę savijautą.

Tyrimai rodo, kad ilgą laiką artimuosius slaugantys asmenys dažniau patiria perdegimo požymius, depresijos ir nerimo simptomus, padidėjusį dirglumą, kaltės, beviltiškumo ir vienišumo jausmus. Ilgainiui nuolatinė įtampa ima veikti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą: didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, dažnėja raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač nugaros skausmai. O miego sutrikimai dažnai dar labiau didina nuovargį ir apsunkina kasdienį funkcionavimą. Šias tendencijas patvirtina ir Lietuvoje atliktas tyrimas. Biliūnaitės su kolegomis 2022 publikuotas tyrimas atskleidė, kad net 76,5 proc. artimuosius slaugančių asmenų nurodė, jog dėl slaugos pablogėjo jų fizinė ir psichinė sveikata. Kuo didesnė ir ilgiau trunkanti slaugos našta, tuo didesnė tikimybė, kad šie sunkumai taps ne trumpalaike reakcija į stresą, o ilgalaikiu iššūkiu slaugančiojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir gebėjimui tęsti artimojo priežiūrą. 

Todėl artimuosius slaugančių asmenų fizinės ir psichikos sveikatos stebėsena bei savalaikė pagalba turėtų tapti neatsiejama pirminės sveikatos priežiūros dalimi. Rūpinantis sergančiojo sveikata pernelyg dažnai pamirštama paklausti, kaip jaučiasi tas, kuris juo rūpinasi kiekvieną dieną. O būtent nuo slaugančiojo fizinės ir emocinės sveikatos dažnai priklauso ne tik jo paties gyvenimo kokybė, bet ir galimybė užtikrinti kokybišką bei tęstinę artimojo priežiūrą. Todėl artimojo slauga neturėtų būti suprantama vien kaip privatus šeimos rūpestis ar moralinė pareiga. Tai visuomenės sveikatos klausimas, reikalaujantis sistemingo dėmesio.

Vis dėlto kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad artimuosius slaugantys žmonės neliktų vieni. Dažnai didžiausią pagalbą suteikia ne sudėtingi sprendimai, o konkretūs kasdieniai veiksmai. Užuot sakę: „Jeigu ko nors reikės, paskambink“, galime pasiūlyti aiškią pagalbą: pagaminti vakarienę, padėti apsipirkti, nupirkti vaistų, padėti sutvarkyti namus, nuvežti slaugomą žmogų į gydymo įstaigą ar kelioms valandoms pabūti su juo, kad slaugantysis galėtų pailsėti. Ne mažiau svarbu tiesiog išklausyti, parodyti nuoširdų dėmesį ir išvengti neprašytų patarimų. Kartais vienas klausimas: „Kaip šiandien jautiesi?“ gali tapti didesne parama nei ilgi paguodos žodžiai.

Buvusi Jungtinių Amerikos Valstijų pirmoji ponia Rosalynn Carter yra pasakiusi: „Pasaulyje yra tik keturių rūšių žmonės: tie, kurie buvo slaugytojai; tie, kurie šiuo metu yra slaugytojai; tie, kurie bus slaugytojai; ir tie, kuriems patiems reikės slaugytojo.“ Ši mintis primena, kad rūpinimasis artimuosius slaugančiais žmonėmis nėra vien šeimos rūpestis. Tai mūsų visų atsakomybė. Rūpindamiesi tais, kurie kasdien rūpinasi kitais, mes saugome ne tik jų sveikatą ir orumą, bet ir visos visuomenės gebėjimą pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausiais jos nariais.

Jei artimojo slauga tampa emociškai sunki, svarbu nelikti vieniems su šiuo iššūkiu. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia pasinaudoti galimybe gauti 8 nemokamas, konfidencialias psichologo konsultacijas, teikiamas gyvai arba nuotoliniu būdu, jums patogiu metu. Jei esate iš kito Lietuvos regiono, kviečiame ieškoti pagalbos savo rajono Visuomenės sveikatos biure arba kreiptis į šeimos gydytoją dėl nukreipimo psichologo konsultacijoms. Tai galimybė saugioje aplinkoje pasikalbėti apie patiriamus sunkumus, stiprinti emocinį atsparumą ir rasti būdų geriau pasirūpinti savimi.

Registracija konsultacijoms: +370 606 67458 arba psichologas@kaisiadorysvsb.lt

Straipsnio autorė: Psichologė Aistė Dabašinskaitė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

1.  Abed, N., Knezevic, B., Sousa, P., Tella, S., Srulovici, E., Strametz, R., & Mira, J. J. (2025). Defining informal caregivers by their characteristics safety roles and training needs in Europe. Scientific Reports, 15(1). https://doi.org/10.1038/s41598-025-08540-y

2.  Bandura, A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191–215. https://doi.org/10.1037/0033-295X.84.2.191

3.  Bury, M. (1982). Chronic illness as biographical disruption. Sociology of Health & Illness, 4(2), 167–182. https://doi.org/10.1111/1467-9566.ep11339939

4.  Cattaneo, A., Vitali, A., Regazzoni, D., & Rizzi, C. (2025). The burden of informal family caregiving in Europe, 2000-2050: a microsimulation modelling study. The Lancet regional health. Europe, 53, 101295. https://doi.org/10.1016/j.lanepe.2025.101295

5.  Chakraborty, R., Jana, A., & Vibhute, V. M. (2023). Caregiving: a risk factor of poor health and depression among informal caregivers in India- A comparative analysis. BMC public health, 23(1), 42. https://doi.org/10.1186/s12889-022-14880-5

6.  Chen, Q., Zhang, H., Yuan, S., Liu, W., & Lyu, T. (2024). Perceived Training Needs of the Informal Caregivers of Older Adults: A Cross-Sectional Study. Healthcare (Basel, Switzerland), 12(23), 2369. https://doi.org/10.3390/healthcare12232369

7.  del-Pino-Casado, R., Priego-Cubero, E., López-Martínez, C., & Orgeta, V. (2021). Subjective caregiver burden and anxiety in informal caregivers: A systematic review and meta-analysis. PLoS ONE, 16(3), Article e0247143. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0247143866. https://doi.org/10.1007/s11205-020-02473-x

8.  Gérain, P., & Zech, E. (2021). Do informal caregivers experience more burnout? A meta-analytic study. Psychology, Health & Medicine, 26(2), 145–161. https://doi.org/10.1080/13548506.2020.1803372

9.  Janson, P., Willeke, K., Zaibert, L., Budnick, A., Berghöfer, A., Kittel-Schneider, S., Heuschmann, P. U., Zapf, A., Wildner, M., Stupp, C., & Keil, T. (2022). Mortality, Morbidity and Health-Related Outcomes in Informal Caregivers Compared to Non-Caregivers: A Systematic Review. International journal of environmental research and public health, 19(10), 5864. https://doi.org/10.3390/ijerph19105864

10.  Organisation for Economic Co-operation and Development (2025). Health at a Glance 2025: OECD Indicators. OECD Publishing. DOI: 10.1787/8f9e3f98-en.

11.  Sacco, L. B., König, S., Westerlund, H., & Platts, L. G. (2020). Informal Caregiving and Quality of Life Among Older Adults: Prospective Analyses from the Swedish Longitudinal Occupational 71 Survey of Health (SLOSH). Social Indicators Research, 160(2–3), 845–

12.  Song, M. J., & Kim, J. H. (2021). Family Caregivers of People with Dementia Have Poor Sleep Quality: A Nationwide Population-Based Study. International journal of environmental research and public health, 18(24), 13079. https://doi.org/10.3390/ijerph182413079

13.  Taniguchi, Y., Miyawaki, A., Iwagami, M., Sugiyama, T., Watanabe, T., Ito, T., & Tamiya, N. (2025). Association Between Informal Caregiving and Changes in Cardiovascular-related Health Behaviors Among Middle-aged and Older Adults in Japan: A 15-year Panel Survey. Journal of epidemiology, 35(8), 355–363. https://doi.org/10.2188/jea.JE20240197

14.  Victor, C. R., Rippon, I., Quinn, C., Nelis, S. M., Martyr, A., Hart, N., Lamont, R., & Clare, L. (2021). The prevalence and predictors of loneliness in caregivers of people with dementia: findings from the IDEAL programme. Aging & mental health, 25(7), 1232–1238. https://doi.org/10.1080/13607863.2020.1753014

15.  World Health Organization. (2022, June 28). Caregiving impacts on unpaid informal carers’ health and well-being – a gender perspective: factsheet. WHO Regional Office for Europe. https://www.who.int/europe/publications/m/item/caregiving-impacts-on-u