Naujiena

Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos,  sveikata – tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. Ją lemia paveldėjimas, fizinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, tačiau daugiausia ji priklauso nuo kiekvieno žmogaus elgsenos.  Būtent dėl šių priežasčių tiriamas moksleivių sveikatos ir rizikingas elgesys (sveika mityba, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, asmens higienos užtikrinimas, saugumas namuose ir mokykloje, stabilios psichikos sveikatos palaikymas). Mokyklinio amžiaus vaikų (5,7,9 klasių) gyvensenos tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje, vadovaujantis Higienos instituto (toliau – HI) parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika nuo 2016 m.

2020  m.  tyrimo  duomenimis 80,8 proc. Kaišiadorių r. savivaldybėje gyvenantys vaikai savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą ir 75 proc. jų yra pakankamai laimingi, o kas antras mokinys buvo patenkintas savo išvaizda. Atsižvelgiant į mokinių higienos įgūdžių laikymąsi, paaiškėjo, kad beveik kas antras apklaustasis valėsi dantis šepetėliu ir pasta dažniau nei kartą per dieną. Nors paaugliams rekomenduojama fiziškai aktyvia veikla užsiimti 60 min per dieną, tik kas antras mokinys (41,1 proc.) 5 ir daugiau dienų mankštinosi (įskaitant ir fizinio aktyvumo pamokas). Dvigubai daugiau mokinių (16,2 proc.)  nei  2016-aisiais  kasdien,  ne  pamokų  metu  mankštinosi  ar  sportavo  bent  60  min.

Yra žinoma, kad sveiki pusryčiai – svarbi dienos pradžia kiekvienam – tiek suaugusiajam, tiek vaikui. Tinkami pusryčiai bei pilnavertė, subalansuota mityba didina moksleivių darbingumą. Remiantis 2020 m. tyrimo rezultatais,   2016-2020 m. pusryčiavo kas antras mokinys. Mažėjo bent kartą per dieną valgančių daržoves (išskyrus bulves) ir vaisius (neįskaitant sulčių) mokinių procentas. Beveik kas penktas paauglys bent kartą per dieną valgo saldumynus (20,9 proc.) ar bent kartą per savaitę geria energetinius gėrimus (20,8 proc.).

Analizuojant Kaišiadorių r. sav. gyvenančių mokinių rizikingos elgsenos rodiklius, pastebėtas mažesnis mokinių, bent kartą vartojusių alkoholinius gėrimus ar vartojusių tabako gaminius, procentas nei 2016-aisiais. Beveik kas penktas (20,9 proc.) mokinys per paskutinius 12 mėn. buvo vartojęs elektroninių cigarečių ar kitų įtaisų skirtų rūkymui. Kaišiadorių r. sav. beveik dvigubai daugiau mokyklinio amžiaus vaikų (3,5 proc.), nei Lietuvoje (1,8 proc.), be kanapių dar vartojo kitus narkotikus (bent kartą per savo gyvenimą).

Pastebima, kad vis dar nėra įpročio paisyti saugumo kelyje. Paaiškėjo, kad tik kas trečias mokinys (29,4 proc.) nešiojo atšvaitus būdamas lauke tamsiu paros metu ir beveik kas 10  jų visada dėvėjo šalmą važiuodamas dviračiu. Važiuodami automobiliu visada segėjo diržą 78,4 proc. tyrimo dalyvių.

Patyčios – itin paplitusi smurto forma mūsų visuomenėje. Tarptautiniai mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimai (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC), atliekami nuo 1993– 1994 metų, rodo, kad Lietuvoje patyčių, kaip vienos iš aktualiausių vaikų psichosocialinių problemų, paplitimo mastas skirtingose amžiaus grupėse yra vienas didžiausių pasaulyje. 2020 m. tyrimo duomenimis, beveik du kartus mažiau užregistruota kaišiadoriečių mokinių (nei 2016 m.), kurie nukentėjo nuo patyčių ir  kurie patys tyčiojosi. Kas 6-tas mokinys per paskutinius 12 mėnesių patyrė patyčias per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu.

Vaikai ir paaugliai viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, o sveikatos požiūriu tai yra ypatingai svarbi gyventojų dalis, nes šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi nuostatos į sveikatą ir gyvenseną. Sveikas vaikas užaugs sveiku paaugliu, o vėliau- naudingu, svarbiu visuomenei piliečiu. Labai svarbu vaikų ir paauglių skatinimas sveikai gyventi, sveikatos mokymas, teisingo požiūrio į sveikos gyvensenos veiksnius, ypač į fizinį aktyvumą formavimas, kuris padės vykdyti ne tik susirgimų, neįgalumo ir mirtingumo prevenciją, bet ir užauginti sveikus gyventojus.

Detali informacija infogramoje: Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos rodikliai 

2020 m. tyrimo rodiklių suvestinė: https://cutt.ly/qb91Ze5

Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė

vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

Inga Petrauskienė