Vasara – itin tinkamas metas pakeisti ne tik savo, bet ir vaikų nusistovėjusius mitybos įpročius dėl lėtesnio gyvenimo tempo, saulės, geresnės nuotaikos bei kasdien gamtos siūlomų vaisių ir daržovių. Todėl Jūsų lėkštėje ne tik neturėtų trūkti spalvų, bet ir sveikatai naudingų medžiagų. Vasarą organizmas nebereikalauja sunkių, riebių ir kaloringų produktų, nes jam nebereikia tiek šildytis, kiek žiemą. Kad nebūtų apsunkinta virškinimo sistema bei apkrauta širdis. Yra patariama rinktis tokius produktus, kurie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet taip pat yra lengvai virškinami bei aprūpina organizmą visomis reikiamomis medžiagomis. Tai puikus metas į mitybą pažiūrėti iš kitos pusės. Supratimas apie sveiką mitybą įtakoją vaikų ir jūsų savijautą. Todėl būtina žinoti: kas yra sveika mityba, kokios dažniausiai daromos klaidos bei ką turime žinoti norint jų išvengti?
Sveika mityba - tai visavertis, subalansuotas, įvairių maistingų medžiagų turintis maistas, aprūpinantis organizmą reikiamu energijos kiekiu. Antsvoris ir nutukimas šiandieninėje visuomenėje yra didelė problema, kuri yra paplitusi ne tik tarp vaikų ir paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Vaikai iš nutukusių šeimų turi daug didesnę nutukimo riziką, lyginant su vaikais, kurių tėvai yra normalaus svorio. Abiejų lyčių vaikų antsvoris ir (arba) nutukimas yra reikšmingai susijęs su tėvų antsvoriu ir (arba) nutukimu. Tėvai yra vaikų elgesio modeliai, turintys įtakos ankstyvam maisto preferencijų mokymui.
Vaikystėje mitybos modeliai yra linkę dažnai keistis, paaugliai dažnai praleidžia pusryčius ir yra linkę rečiau dalyvauti šeimos vakarienėse. Pusryčiai šeimoje turėtų būti prioritetinis dalykas, vaikai, kurie kasdien valgo pusryčius, gauna įvairių maistinių medžiagų, kurių dėka jie yra energingesni, geriau jaučiasi, nei vaikai, kurie nevalgo pusryčių ir jaučiasi nervingesni, tingesni. Šeimoje, kurioje keliami aukšti reikalavimai dėl maitinimosi, gali skatinti ir sveikesnį mitybos elgesį.
Tėvai šiuo metu menkai supranta, kodėl gali kilti vaikų maitinimosi problemų ir ką jie gali padaryti, kad jų išvengtų. Dėl šių priežasčių atsiranda būtinas poreikis spręsti pagrindines maitinimosi problemų priežastis ir aprūpinti tėvus žiniomis bei gebėjimais jas spręsti. Tėvai turėtų žinoti tris bendruosius vaikų mitybos punktus ir juos taikyti vaikų kasdienybėje. Pirmas - reguliari mityba, stengtis kiekvieną dienos valgyti tuo pačiu arba panašiu laiku. Antrasis - fiziologiškai išdėstyti maisto kiekį per parą. Trečiasis - stengtis vartoti kuo daugiau įvairių maistingų medžiagų kiekvieno valgio metu. Pagrindinės klaidos tėvų ir vaikų mityboje: praleidžiami dienos valgymai, nereguliarūs šeimos pusryčiai ir vakarienės yra siejami su mažesniu daržovių suvartojimu. Taip pat nereguliarūs dienos valgymai siejami su didesniu televizijos žiūrėjimu, valgymu ne namuose, todėl dažnai pasirenkami šalti užkandžiai arba greito maisto restoranai. Stresas ir nerimas valgio metu gali turėti neigiamo poveikio tiek vaikų, tiek tėvų psichologinei gerovei, taip pat ieškojimas nepriklausomumo ir savojo ,,aš” lemia pakitusius valgymo įpročius, pvz.: vegetarizmą. Atlikti tyrimai rodo, kad Europos šalyse gyventojų mitybos būklė blogėja. Akcentuojama, kad Lietuvoje nesveiko maisto vartojimas ir netinkama mityba yra plačiai paplitusi, tačiau sveiko maisto pasirinkimas tarp Lietuvos piliečių kinta palankia linkme.
Siekiant pagerinti su sveikata susijusį vaikų elgesį, labai svarbi yra jų aplinka. Sveika ir taisyklinga mityba yra viena iš svarbiausių vaiko gyvenseną lemiančių elementų. Daugumoje šeimų mama perka maistą, jį gamina ir patiekia namuose ant stalo. Todėl mamos vaidmuo vaiko mitybai yra svarbiausias. Tėvų žinios apie sveiką mitybą daro didelę įtaką vaikų mitybos įpročiams ir pasirinkimams.
Maisto produktų etiketės supratimas ir vaikų porcijos dydžio įvertinimas yra reikšmingas kaip intervencija į vaikų nutukimą ir netinkamą mitybą. Tėvai gali vaikams sukurti sveiko maisto valgymo taisyklių, kada ir ką galima valgyti, suteikdami didesnes porcijas iš įvairių sveiko maisto produktų ir, atvirkščiai, mažesnes porcijas iš mažiau kenksmingų maisto produktų. Emocinė būsena taip pat veikia vaiką, todėl galima vaiką apdovanoti (pvz., šypsena, geru žodžiu), už naujų ir sveikų maisto produktų bandymą ir sveiko maisto modeliavimą. Supratimas, kodėl ir kokiomis sąlygomis tėvai daro įtaką vaikų mitybos elgesiui, padės nukreipti intervencijas, kad būtų išvengta nesveiko mitybos elgesio ir antsvorio atsiradimo padarinių.
Šaltiniai
- Bahreynian, M., Qorbani, M., Khaniabadi, B. M., Motlagh, M. E., Safari, O., Asayesh, H., & Kelishadi, R. (2017). Association between obesity and parental weight status in children and adolescents. Journal of clinical research in pediatric endocrinology, 9(2), 111.
- Bleich, S. N., Vercammen, K. A., Zatz, L. Y., Frelier, J. M., Ebbeling, C. B., & Peeters, A. (2018). Interventions to prevent global childhood overweight and obesity: a systematic review. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 6(4), 332-346.
- Idelson, P. I., Scalfi, L., & Valerio, G. (2017). Adherence to the Mediterranean Diet in children and adolescents: A systematic review. Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Diseases, 27(4), 283-299.
- Larsen, J. K., Hermans, R. C., Sleddens, E. F., Engels, R. C., Fisher, J. O., & Kremers, S. P. (2015). How parental dietary behavior and food parenting practices affect children's dietary behavior. Interacting sources of influence?. Appetite, 89, 246-257.
- Strukčinskienė, B., Dabašinskienė, A., & Griškonis, S. (2014). Paauglių mitybos ypatumai Klaipėdos regiono mokyklose. Sveikatos mokslai, 24(5), 5-10.
- Petrauskienė, A., Albavičiūtė, E., Žaltauskė, V., & Navardauskaitė, T. (2012). Penkių didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata, 4(59), 103-111.
Parengė: VSS Karolis Klovas
Paskutinį kartą redaguota:
2020-07-10 14:20
