Naujiena

Vasara tai laikas, kai mėgaujamės saulės  spinduliais, aktyviai leidžiam laiką, skanaujam šviežiomis daržovėmis, vaisiais bei stengiamės organizmą aprūpinti įvairiais vitaminais. Taip ruošiame savo organizmą naujajam metų sezonui – rudeniui. Tačiau vos pasirodęs šaltasis metų sezonas, rodos, grįžta ir kartu su peršalimo ligų maišeliu. Praėjus porai rudens mėnesių, vėl jaučiamės nusilpę ir praradę atsparumą mus puolantiems virusams.

Taip nutinka dėl to, kad rudenį pakitusios oro sąlygos ir netinkami mūsų įpročiai sudaro palankesnes sąlygas svetimkūniams atsidurti mūsų organizmuose. Atšalus orams padaugėja ligas sukeliančių bakterijų ir virusų, tačiau savo organizmo atsparumą ligoms mažiname ir patys, savo neteisingais įpročiais sudarome tam palankias sąlygas. Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

1. Neįvertiname kintančios oro temperatūros ir renkamės netinkamą aprangą. Bijodami peršalti, žmonės rengiasi (ar rengia savo vaikus) per šiltai.
2. Sunkiai grįžtame į įprastas vėžes po vasaros atostogų režimo.
3. Neišsimiegame, skubame, patiriame daugiau streso ir dėl laiko stokos dažniau renkamės greitąjį maistą. Ir taip silpniname savo organizmą ir išeikvojame visas energijos atsargas, kuriomis save apdovanojome vasarą.

Galite vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis, padėsiančiomis išlikti sveikiems.

1. Užsiimkite jums patinkančia veikla. Prasidėjus tamsiajam metų sezonui, svarbu atrasti pomėgius, kurie teigiamai veikia jūsų nuotaiką, mažina stresą ir leidžia atsipalaiduoti. Mėgstama veikla, gerindama emocinę savijautą, stiprina ir organizmo atsparumą ligoms.
2. Palaikykite fizinį aktyvumą. Tai gali būti bet kokia jums tinkanti aktyvi veikla – klausykite savo organizmo ir pasirinkite tinkamą intensyvumą bei ieškokite tokių užsiėmimų, kurie jums būtų ne tik naudingi, bet ir malonūs. Vieniems patinka bėgioti, kitiems – vaikščioti, užsiimti joga, plaukimu ar šokiais. Atminkite, kad rudenį netrūksta fizinės veiklos, todėl nebūtina keliauti į sporto klubą, kad palaikytumėte gerą formą. Derliaus rinkimas, lapų grėbimas – visa tai padeda efektyviai deginti kalorijas ir palaikyti fizinį aktyvumą.
3. Įpraskite būti gryname ore. Pasirūpinkite tinkama apranga ir įvertinkite vėstančią oro temperatūrą, stiprėjančius vėjo gūsius, tačiau atminkite – apsirengę per šiltai, taip pat rizikuosite peršalti.
4. Įpraskite miegoti reguliariai ir pakankamai – be aktyvios veiklos organizmui būtina ir gerai pailsėti. Palaikykite tinkamą darbo ir poilsio režimą – nuolatinis stresas ir nuovargis mažina organizmo atsparumą rudeniniams virusams. Suaugusiam žmogui atgauti jėgoms dažniausiai reikia 7–8 valandų miego.
5. Rūpinkitės, kad jūsų mityba būtų sveika ir subalansuota. Be organizmo atsparumą stiprinančių vitaminų turėtumėte atkreipti dėmesį ir į maisto kokybę. Daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų turintis greitas maistas alina organizmą ir mažina ląstelių atsparumą virusams.

Mitybos racioną reikėtų papildyti visais sezoniniais vaisiais ir daržovėmis bei kitais produktais, kuriuose apstu imuninę sistemą gerinančių elementų. Vitamino C gausite valgydami raugintus kopūstus, paprikas, šaltalankius, obuolius. Vitamino A gausu moliūguose, morkose, špinatuose. Vitamino E daugiausia riešutuose, špinatuose, pomidoruose. B grupės vitaminų įgysite mitybos racioną papildę grūdinėmis kultūromis – grikiais, perlinėmis kruopomis, taip pat ankštinėmis daržovėmis. Vitamino D lietuviškos vasaros saulė ne visada suteikia tiek, kiek reikėtų. Tad norėdami jo papildyti organizmą, valgykite riebią žuvį, pieno produktus, o esant didesniam poreikiui – vartokite maisto papildus. Omega-3 riebalų rūgštys randamos riešutuose, riebiose žuvyse. Antioksidantų gausu vaisiuose ir daržovėse – kopūstuose, baklažanuose, morkose, obuoliuose, špinatuose. Nepamirškite ir tikrojo lietuviško aukso – medaus. Jame gausu vitamino C ir mineralinių medžiagų – geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio. Be to, medus turi imunitetą aktyvinančių savybių.

Sudarė VSS K. Klovas

Šaltiniai:

Mimgaudytė, L., & Rapolienė, L. (2015). Suaugusių žmonių mitybos įpročių vertinimas remiantis sveikos gyvensenos principais. Sveikatos mokslai, 25(6), 22-28.

Paškevičienė, G. (2009). Peršalimas: pagrindiniai simptomai. Farmacija ir laikas. Kaunas: Uždaroji akcinė bendrovė" Farmacijos namai", 2009, Nr. 8.

Petkevičienė, J., & Kriaučionienė, V. (2005). Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročiai. Sodininkystė ir daržininkystė, 24, 88-97.

Petraitytė, I., & Janonienė, R. (2016). Vasaros laiko poveikis žmonių sveikatai. Literatūros apžvalga. Sveikatos mokslai, 4.