Šiandiena - lapkričio 18-ąją - prasideda Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuota "Supratimo apie antimikrobines medžiagas" savaitė. PSO siūlymu, šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena iš dešimties didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių žmonijai, kurias įvardijo Pasaulio sveikatos organizacija.
Taip pat šiandiena Europoje pažymima supratimo apie antibiotikus diena, kurią koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
Kodėl didėja antimikrobinis atsparumas?
Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms taip pat didėja dėl švaraus vandens trūkumo kai kuriose pasaulio šalyse bei dėl prastų sanitarinių sąlygų ir higienos. Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams - yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos. Be to, pabrėžia PSO, netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos - pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas. Pažymima, kad kai kuriose šalyse didėja tuberkuliozės, gonorėjos, maliarijos ir kitų ligų sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams vaistais, o tai reiškia, kad šios ligos gali tapti nebeišgydomos.
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.
Europos supratimo apie antibiotikus diena
Kasmet lapkričio 18 - ąja Europoje pažymima supratimo apie antibiotikus diena. Šiandiena Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išplatintame pranešime teigiama, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir antimikrobinių medžiagų vartojimo lygis ES / EEE ir JK vis dar kelia susirūpinimą, ypač pietinėje ir rytinėje Europos dalyse.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, kad šiandiena pradeda skaitmeninę kampaniją, kuria siekiama toliau didinti specialistų ir visuomenės supratimą apie tolesnės kovos su antimikrobiniu atsparumu svarbą siekiant išsaugoti antimikrobinių medžiagų veiksmingumą.
Naujausiais ECDC antimikrobinio atsparumo stebėsenos duomenimis, atsparumo paplitimas procentais gydant Enterococcus faecium sukeltas kraujo infekcijas paskutinės eilės antibiotikui (vankomicinui) per pastaruosius metus (2015 - 2019) beveik padvigubėjo. Taip pat kelia susirūpinimą atsparumas kitai paskutinės eilės antibiotikų grupei (karbapenemams). Kelios šalys pranešė, kad Klebsiella pneumoniae atsparumas karbapenemui viršija 10 procentų. Pažymima, kad atsparumas karbapenemui taip pat būdingas Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter sukėlėjų rūšims ir jis daug didesnis nei Klebsiella pneumoniae.
Ką turi daryti kiekvienas gyventojas?
- Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
- Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
- Nevartoti antibiotikų likučių.
- Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
- Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.
Daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą galima rasti PSO nuorodoje
ČIA ECDC nuoroda, skirtą 2020 m. supratimo apie antibiotikus dienai galima rasti
ČIAŠaltinis: ULAC
Paskutinį kartą redaguota:
2020-11-18 12:38
