Naujiena

Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius padaugėja raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų bei griuvimų. Didžiausia rizika susižeisti yra vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.  Griuvimas – netikėtas asmens kūno padėties pasikeitimas į žemesnę nei naturalią padėtį, dažniausiai ant grindų, žemės ar kitokio paviršiaus. Dažniausiai griuvimus sukelia vidiniai arba išoriniai veiksniai, arba abu kartu.

Lietuvių autoriai teigia, kad rizikos veiksniai, sąlygojantys kritimus taip pat gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius:

• Vidiniai rizikos veiksniai yra susiję su rega, klausa, medžiagų apykaita, judėjimo ir atramos sistema, vaistų vartojimu, žmogaus elgesiu ir kita.
• Išoriniai rizikos veiksniai yra nesaugi aplinka, netinkama apranga, pagalbinių priemonių nenaudojimas ir kita.

Pasaulio sveikatos organizacija priežastis įtakojančias griuvimus, suskirstė į keturias pagrindines grupes:

1. Biologinės (lytis, lėtinės ligos, rasė, amžius, pažinimo sutrikimai);
2. Elgsenos (narkotikų, alkoholio, vaistų vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas);
3. Aplinkos (slidžios grindų dangos, laiptai, netinkamas apšvietimas (per šviesu ar per tamsu), netinkamas lovos aukštis ir kt.;
4. Socialinės (nedarbas, bendravimo stoka, netinkamos gyvenimo sąlygos, nepakankamos pajamos, nepakankamas išsilavinimas).

Taip pat svarbios griuvimų pasekmės yra baimė vėl griūti, depresija, nerimas ir taip pat nepasitikėjimas savimi. Net jeigu ir nepatiria fizinių traumų dėl griuvimų neretai išsivysto pogriuviminis sindromas, kuriam būdingas savo aktyvumo ribojimas, nepasitikėjimas savimi. Baimė nukristi – tai vidinė būsena, dėl kurios griuvimų rizika gali dar paaštrėti. Baimė griūti yra psichologinė, anksčiau įvykusio griuvimo, sukelta trauma. Fizinės, psichosocialinės griuvimų baimės pasekmės didina riziką griūti, fizinio aktyvumo apribojimą ar jo vengimą, mažina funkcinį savarankiškumą bei neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę.

Kaip išvengti traumos?

Priemonių išvengti tokioms traumoms yra ne viena. Iš namų reikėtų išeiti truputį anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Eiti lėčiau, stebėti kliūtis bei vertinti kelio dangą. Ypač atsargiai vaikščioti automobilių aikštelėse, šaligatviais, einant per gatvę. Lipant laiptais, leisdamiesi į nuokalnę, laikykitės už turėklų jeigu jie yra. Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego. Nelaikykite rankų kišenėse, neneškite daug daiktų, kad geriau išlaikytumėte pusiausvyrą. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko, nes rizikuosite ne tik savo, bet ir vaiko sveikata. Moterys turėtų atsisakyti aukštakulnių. Žiemai reikėtų rinktis avalynę neslidžiu padu, galima įsigyti specialius batų aksesuarus, skirtus saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų.

Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, sukeliantis kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo sutrinka audinių mityba pakinta kraujagyslių sienelės, dažniausiai vystosi audinių (mirimas). Dažniausiai nušalamos vietos yra galūnės – kojos, rankos bei atviros vietos - ausys, nosis, skruostai, kakta. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens didelė tikimybė, kad nušalsite veido odą. Reikėtų rinktis natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens. Jei šalta, stenkitės lauke būti kuo trumpiau. Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ir turite padidėjusį kraujospūdį. Jei tenka lauke praleisti ilgesnį laiką, stenkitės nestovėti vietoje, pasivaikščiokite. Nebūkite įtempę raumenų. Jei pajutote, kad šąla veidas, mankštinkite veido raumenis – darykite grimasas. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines. Apibendrinant galima teigti, kad visų sezonu metu, svarbu neskubėti ir įvertinti orą bei temperatūrų pokyčius prieš išeinant iš namų. Svarbu teisingai įvertinti situaciją ir kuo labiau stengtis išvengti traumų bei griuvimų visų sezonų metu.

Sudarė: VSS Karolis Klovas

Šaltiniai:

1. Andrejus Černovas, Asta Mastavičiūtė, Marija Tamulaitienė, Rimantas Stukas, Vidmantas Alekna, The association between Fear of falling, physicalactivity and functional independence in institutionalized, 2013.
2. Shilpa AP, Paramita S, Anoop IB. Prevalence of Falls and Fall Risk Assessment in an Urban Elderly Population of Ludhiana. Indian Journal of Gerontology 2015;
3. Sosin DM, Sniezek JE, Thurman DJ. Incidence of mild and moderate brain injury in the United States. Brain Inj 2005;
4. The National Center on Physical Activity and disability Home Page. Available from: http://www.ncpad.org/disability/.
5. WHO. Global report on falls prevention in older age. World Health Organization, 2008.